Dar gerokai prieš atsirandant žodžiams, mes jau turime kvapą. Jis pasiekia atmintį anksčiau nei protas ir išsaugo vietą ištikimiau nei bet kuri nuotrauka. Kvapas sugrąžina mus kažkur visiškiau, nei pajėgtų vien atmintis.
Wanderings gimė būtent iš to. Kiekvienas kvapas prasideda kaip tikra vieta, kurioje stovėjome ir kurią pamilome, o jos prisiminimas patikimas vieniems geriausių pasaulio parfumerių, kad šie paverstų jį kvapu. Ne vietos idėja. Būtent ta vieta, prisiminta tiksliai.
Šios vietos yra mūsų. Seišeliai, kur užaugau, kur saulėlydžio jūra nusidažydavo tokia rožine spalva, kokios daugiau niekur neradau. Mano senelių namai Indijoje, vien jazminai ir apeigos, ir kvepalų stalčius, kurį močiutė pildė visą gyvenimą. Škotija, kuri mums dovanojo šilumą ir svetingumą, kurio niekada nepamiršome. Londonas, gyvas ir dūzgiantis, savyje slepiantis žalią parkų tylą. Kento ir Sasekso sodai, kur Chris sodino rožes, lelijas ir gėlių bordiūrus, parinktus tam, kad juos būtų galima uostyti ne mažiau nei jais grožėtis. Ir Komo ežeras, prie kurio dabar gyvename, kur šviesa juda vandeniu po glicinijų rėmu ir nieko iš mūsų neprašo, tik žiūrėti.
Tai vietos, kuriose klajojau. Šešios, surinktos per visą gyvenimą ir nuo tada laikomos arti širdies, ir kiekviena laukia naujo susitikimo.
