Chris ir aš bendrą gyvenimą pradėjome šviesiame mažame bute Earls Court Road gatvėje. Jis buvo pradėjęs dirbti audito srityje vienoje didžiųjų įmonių; aš studijavau tarptautinės teisės magistro (LLM) programoje City universitete, susiradau draugų iš viso pasaulio, o dienas leisdavau tarp Barbican ir Angel, vis užsukdama į SOAS biblioteką. Jis baigdavo darbą kažkur Sityje, ir vakare susitikdavome ko nors užvalgyti. Kūrėme gyvenimą pačiame Londono centre, ir atrodė, kad miestas laukia mūsų išskėstomis rankomis.
Tai vieta, kuri prašo jūsų pakelti akis. Karnizai ir lubų rozetės, balti gipso lipdinių vingiai, didingi akmeniniai fasadai, kurie tarsi laukia susižavėjimo. Kuo ilgiau čia pasiliekate, tuo labiau tai pastebite: didybę, nešiojamą lengvai, eleganciją, dėl kurios Londonui, regis, niekada nereikia stengtis.
Ypač įsiminė vienas vakaras. Pirmiausia nuėjome į mėgstamą restoraną, prie mažyčio kampinio staliuko, kurį mylėjome todėl, kad per jį mūsų keliai ir alkūnės liesdavosi. Tada į operą, į „I Masnadieri“, o per pertrauką taurė šampano, kuri atrodė tikra šventė. Slapta įtariau, kad Chris kažką planuoja, nors niekada nebuvau tiek tikra savimi, kad drįsčiau spėti, ką. Kai grįžome į butą, jis atsiklaupė ant vieno kelio. Ašaros pasipylė garsiai, didžiuliais srautais. Kai kurie prisiminimai taip visiškai prisiriša prie vietos, kad jų nebeįmanoma atskirti. Ta naktis yra vienas iš jų.
Paskui sekę Londono metai buvo greiti ir pilni. Baigiau LLM studijas, tuo pat metu planavau ir vestuves, ir magistro darbą, ir pradėjau pirmąjį darbą turto valdymo srityje pačioje Mayfair širdyje: aukštakulnius laikydavau po stalu, o trumpam važiavimui metro į darbą apsiaudavau sportbačius. Green Park buvo pakankamai arti, kad per pietus galėčiau įkvėpti gryno oro. Vėliau persikėlėme į South Kensington, į butą prie aikštės su sodu, tylos oazę visko viduryje. Savaitgaliai prabėgdavo parkuose ir muziejuose, koncertuose ir parodose. Stengėmės visa tai sugerti. Kai atvykdavo svečių, jie pastebėdavo eismo gaudesį, ir tik tada suprasdavome, kad jau seniai jo nebegirdime.
City Grandeur yra tas Londonas. Šviesus, kultūringas, be galo gyvas.
